- šabalda
- šabálda scom. (1) 1. kreivas, kerėpliškas daiktas: Tas vežimas tikras šabálda: rodos, arkliai eina viduriu kelio, o jis pagrabėm svyrinėja Krok. 2. LKAI148(Dgl) prastas arklys, kuinas. 3. kas daužosi, trankosi, pabalda, padauža: Tu tikras šabálda: kur tik nueini, tai vis tik trankaisi ir trankaisi Pns.
Dictionary of the Lithuanian Language.